Kaip išsirinkti kremą nuo saulės? Viskas apie SPF ir ne tik

Kodėl reikia naudoti apsauginį kremą nuo saulės?
Kuo skiriasi UVA ir UVB (ir UVC) spinduliai?
Kas yra SPF?
Kas yra PA?
Koks kremo nuo saulės reitingas svarbiausias?
Odos fototipas pagal Fitzpatriko skalę
Kokie kremo nuo saulės sudėtyje naudojami filtrai geresni – cheminiai ar mineraliniai?
Apsauginio kremo tekstūra
Kremo nuo saulės sudėtis
Kaip ir kiek apsauginio kremo naudoti?

Kodėl reikia naudoti apsauginį kremą nuo saulės?

Tiek deginantis paplūdimyje karštą vasaros dieną, tiek ir slidinėjant ant kalno žiemą – bet kuriuo metų laiku, nepriklausomai nuo sezono, jūsų atviras odos vietas veikia ultravioletiniai spinduliai.

Dauguma mūsų žino tą jausmą, kai oda iki raudonumo nudega saulėje. Dažniau kartojantis tokiems nudegimams, oda greitai tampa sausa, pakitusios spalvos, besilupanti ir jautri. Dėl UV spindulių poveikio gali būti pažeista odos ląstelių DNR, o tai didina odos vėžo riziką. Net jei jums atrodo, kad reikia gana daug laiko, jog įdegtumėte ar nudegtumėte odą, neigiamas UV spindulių poveikis gali prasidėti daug anksčiau nei pastebite plika akimi. Mūsų oda kaupia tokius nudegimus atmintyje ir jie ilgainiui sukelia fotosenėjimą bei virsta dėmėmis.

Net jei ir norite gražaus įdegio, kremo nuo saulės pamirši nereikėtų. Įdegti (bet nenudegti) galima ir naudojant apsauginį kremą, o svarbiausia, kad įdegį pasieksite nesukeldami tiek žalos savo odai.

Kuo skiriasi UVA ir UVB (ir UVC) spinduliai?

Yra trys pagrindinės ultravioletinių spindulių kategorijos, tačiau odos priežiūrai aktualios tik dvi pirmosios.

UVA spinduliai prasiskverbia į odą giliausiai ir gali sukelti ankstyvą odos senėjimą, raukšlėjimąsi ir vėžį.

UVB spinduliai yra atsakingi už jūsų odos spalvos pokyčius – oda įdega ar nudega būtent dėl UVB spinduliuotės veikimo.

UVC spindulius pilnai sugeria atmosfera, tai dėl šios spinduliuotės jaudintis nereikia – ji mūsų odos nepasiekia.

Renkantis tinkamą kremą svarbiausia, kad jis turėtų efektyvią apsaugą nuo abiejų kenksmingų spinduliuočių, ypač nuo UVA.

Kas yra SPF?

SPF (Sun Protection Factor) yra plačiausiai žinoma apsauginių kremų reitingavimo sistema. SPF skaičius nurodo kosmetinės priemonės efektyvios apsaugos nuo UVB spinduliuotės lygį. Kuo aukštesnis SPF, tuo ilgiau užtruks, kol jūsų oda nudegs saulėje dėl šios spinduliuotės poveikio.

Ką tiksliai reiškia SPF skaičius? Pavyzdžiui, naudojant produktą su SPF 30, jūsų oda nuo nudegimo raudonai bus apsaugota 30 kartų ilgiau, nei išvis nenaudojant jokios priemonės. Kitaip tariant, jis nurodo laiką, kiek kartų ilgiau jūsų oda bus nenudegusi, jei naudosite apsauginį kremą.

Moksliniai tyrimai rodo, kad SPF 30 praleidžia apie 3%, o SPF 50 apie 2% UVB spindulių (t.y., beveik dvigubai mažiau).

Vis dėlto, nors ant pakuočių dominuoja visiems pažįstamos raidės “SPF”, negalime pamiršti, kad šiuo atveju kalbame tik apie UVB spindulius, o turėtume atkreipti dėmesį ir į itin žalingą UVA spinduliuotę. Priešingu atveju, kliaunantis tik SPF apsauga, galime pajusti apgaulingą saugumo jausmą ir dar labiau pakenkti savo odai per ilgai būdami saulėje. Būtent todėl reikia atkreipti dėmesį į dar vieną žymėjimą: PA.

Kas yra PA?

PA (Protection Grade of UVA) reitingas nurodo apsauginio kremo galmybes blokuoti UVA spinduliuotę.

Ši žymėjimo sistema buvo sukurta Japonijoje, naudojant testus, tiriančius, kiek laiko reikia, kad UVA spinduliuotė sukeltų odos patamsėjimą. Nors pati sistema nėra griežtai standartizuota ir turi minimalių skirtumų skirtingose šalyse (kai kuriose PA+++ yra naudojamas kaip aukščiausias reitingas), tačiau galima vadovautis paprasta taisykle: aukštesnis reitingas rodo geresnę apsaugą.

Trumpai tariant, kuo daugiau pliusiukų rasite prie PA reitingo, tuo geriau kremas blokuoja UVA spindulius. T.y. PA++++ turės didesnę apsaugą nei PA+ ar PA++.

Kadangi UVA spinduliai itin giliai įsiskverbia į odą ir didina odos vėžio riziką, maksimaliai apsaugai rekomenduojame rinktis kremą bent su trimis pliusiukais.

Koks kremo nuo saulės reitingas svarbiausias?

Renkantis kremą nuo saulės svarbu atsižvelgti tiek į SPF tiek į PA.

Jei ant odos priežiūros priemonės matote ir PA reitingą ir SPF skaičių, tai iš esmės reiškia, kad apsauga yra plataus spektro.
Tik jei abu reitingai yra aukšti, galėsite būti tikri, kad jūsų oda yra pilnai apsaugota nuo abiejų tipų spinduliuotės (atitinkamai UVB ir UVA).

Dauguma kremų Glomi.lt asortimente turi tiek SPF tiek ir PA žymėjimą, kadangi abu jie yra vienodai aktualūs renkantis apsaugos nuo saulės priemones.

Odos fototipas pagal Fitzpatriko skalę padės nustatyti apsaugos veikimo laiką

Na, o dabar šiek tiek paprastos matematikos. Jei žinosite savo odos fototipą, tuomet bus daug paprasčiau susigaudyti apsaugos nuo saulės faktoriuose ir suprasti, kiek laiko kremas efektyviai apsaugos jūsų odą.

Skirtingi odos fototipai turi skirtingą minimalią eritemos dozę (MED). MED skaičius nurodo, per kiek minučių, veikiant tiesioginiams saulės spinduliams, paraus jūsų oda. Šis skaičius yra tik orientacinis ir gali skirtis individualiai kiekvienam asmeniui. Mūsų regionui dažniausiai būdingas MED 10 (II fototipas), tačiau savo odos fototipui tiksliau nustatyti galite pasinaudoti šiuo gidu:

I tipas (MED ~5): labai šviesi ar blyški oda, kuri visada lengvai nudega ir niekada neįdega. Šio tipo odą turintys žmonės paprastai turi šviesias akis ir raudonus arba šviesius plaukus, daug strazdanų.

II tipas (MED ~10): šviesi oda, kuri lengvai nudega ir minimaliai įdega. Šio tipo odą turintys žmonės gali turėti šviesias akis ir šviesius arba šviesiai rudus plaukus, kartais turi strazdanų.

III tipas (MED ~20): šviesi arba šviesiai ruda oda, kartais lengvai nudega ir palaipsniui įdega iki šviesiai arba vidutiniškai rudos spalvos. Šio tipo odą turintys asmenys dažnai turi rusvas arba rudas akis, strazdanos yra retas bruožas.

IV tipas (MED ~30): nuo šviesiai rudos iki vidutiniškai rudos spalvos oda, kuri retai nudega ir lengvai įdega iki vidutiniškai rudos spalvos. Šio tipo odą turinčių asmenų akys paprastai būna rudos.

V tipas (MED ~50): vidutiniškai ruda arba tamsiai ruda oda, retai nudeganti ir lengvai įdeganti iki tamsiai rudos spalvos. Šio tipo odą turinčių asmenų akys dažnai būna tamsiai rudos, o plaukai tamsūs.

VI tipas (MED 60+): oda niekada nenudega ir lengvai įdega iki tamsiai juodos spalvos. Šio tipo odą turintys asmenys paprastai turi tamsiai rudas arba juodas akis ir juodus plaukus.

Kai jau žinote savo fototipą, galite apskaičiuoti efektyvios apsaugos nuo UVB trukmę padaugindami naudojamo kremo SPF skaičių iš asmeninio MED skaičiaus.

Pvz. jei jūsų MED yra 10 ir naudojate SPF 50 kremą, tuomet jis jus saugos 10 x 50 = 500 minučių (apie 8 valandas).

Deja, bet UVA apsauga dažniausiai trunka tris kartus trumpiau, todėl kremas jus saugotų 500 / 3 = 166 minutes (apie dvi su puse valandos).

Taigi, nors SPF faktorius ir didelis, kremo sluoksnį reikia nuolat atnaujinti, kad efektyviai apsisaugotumėte ir nuo UVA spindulių.

Kokie kremo nuo saulės filtrai geresni – cheminiai ar mineraliniai?

Kremo sudėtyje esantys filtrai – nemažai diskusijų sukelianti tema. Abu jie veikia skirtingai ir susilaukia skirtingų nuomonių dėl efektyvumo. Visgi abu turi ir privalumų ir trūkumų.

Visų pirma, pagrindinis skirtumas tas, kad mineraliniai (fizikiniai) filtrai saugo nuo abiejų tipų spinduliuotės (UVA ir UVB) ir tai daro atspindėdami saulės spindulius, t.y. “neprileisdami” jų prie odos. Tuo tarpu cheminiai filtrai iš esmės efektyviai saugo tik nuo UVB spnduliuotės ir spinduliuotės poveikį neutralizuoja tik jai jau patekus į odą. Naudojant kremą su cheminiu filtru taip pat atsiranda alerginių reakcijų ir odos sudirginimo tikimybė.

Kadangi mineraliniai filtrai geriau apsaugo nuo abiejų spinduliuočių ir nesukelia neigiamos odos reakcijos, jie yra rekomenduojami kaip geresnė alternatyva, ypač jei ilgiau būnate kaitrioje saulėje. Vis dėlto, jie turi ir trūkumų: naudojant kremą su mineraliniu filtru, jis dažniau palieka baltą atspalvį bei lengviau nusivalo nuo odos, nes prasčiau į ją susigeria. Tačiau šią problemą galima išspręsti tiesiog dažniau atnaujinant kremo sluoksnį.

Ar kremas turi mineralinius filtrus dažniausiai būna matyti ant pakuotės – paminimi du dažniausiai naudojami ingredientai: cinko oksidas ir titano dioksidas.

Apsauginio kremo tekstūra

Apsauga nuo saulės dažniausiai būna kremų, losjonų, gelių, pienelių pavidalu, taip pat purškiama. Nors purškiama dulksna yra patogesnė naudoti, jos dažniausiai nepanaudojama pakankamai ir ji prasčiau pasiskirsto ant odos. Vis dėlto jos patogumas lemia, kad ją galima naudoti dažniau, todėl geriau rinktis patogią apsaugą, nei išvis jos nenaudoti.

Kremo nuo saulės sudėtis

Dažnai kremas nuo saulės sudėtyje turi ne tik apsauginius filtrus, bet ir daugiau odai naudingų ingredientų. Rekomenduojame rinktis drėkinančius ar raminančius kremus su hialuronu, Azijine centele, niacinamidu, alijošiaus ekstraktu ir kitomis sudedamosiomis dalimis, kurios padės jūsų odai jaustis ne tik apsaugotai, bet ir neleis jai pavargti dėl įvairių išorinių veiksnių.

Kaip ir kiek apsauginio kremo naudoti?

Apsauginiu kremu reikėtų teptis iš anksto, ant švarios odos, bent 20 minučių prieš einant į lauką. Odą reikia padengti kruopščiai ir negailint kremo (veidui padengti vidutiniškai reikia apie 5 ml kremo, o visam kūnui – virš 30 ml). Nepamirškite skirti daug dėmesio kaklui, nosiai ir ausims, kadangi šios vietos itin jautrios ir tuo pačiu gauna daugiausiai saulės spindulių. Pirmą kartą naudojant kremą rekomenduojama tepti 2 sluoksnius, nes pirmuoju tepimu dažniausiai užtepamas nepakankamas kiekis.

Apsauginio kremo sluoksnį reikia atnaujinti kas 2-3 val, priklausomai nuo jo savybių, paros meto ir kaip aktyviai leidžiate laiką. Jei maudotės ar gausiai prakaituojate, o lauke esate vidudienį, tuomet kremo sluoksnį patartina atnaujinti kuo dažniau. Tokiu atveju geriau rinktis “waterproof” tipo atsparų vandeiniui kremą, kuris ant odos laikysis ilgiau.

Vakare nepamirškite kremo nuo saulės kruopščiai nuplauti.

Svarbu naudoti apsauginį kremą tiek vasarą tiek žiemą. Apsauga nuo saulės būtina ir jei naudojate rūgštines kosmetikos priemones. Taip pat nepamirškite prevencijos – venkite ilgą laiką būti saulėje vasaros vidudieniais, kai saulė kaitina labiausiai.